Klaipėdos lopšelio-darželio „Švyturėlis“ ikimokyklinio ugdymo programa                                               parsisiųsti PDF formatu 

Priešmokyklinio ugdymo programa                                                                                                                      parsisiųsti adobe.pdf formatu

Neformaliojo vaikų švietimo fizinio aktyvumo programa                                                                                   parsisiųsti PDF formatu

Neformaliojo vaikų švietimo šokio judesio mokymo programa                                                                                    parsisiųsti PDF formatu

Neformaliojo vaikų švietimo sveikos gyvensenos programa                                                                                        parsisiųsti PDF formatu

„Kimoči“ (japoniškai „kimochi“ reiškia „jausmas“) – tai ikimokyklinio ugdymo programa, kurios pagrindas yra socialinių ir emocinių kompetencijų lavinimas. „Kimoči“ programa skirta emociniam intelektui ugdyti, pozityviam elgesiui skatinti, vaiko charakteriui ir bendradarbiavimo įgūdžiams lavinti. Socialiniai ir emociniai ikimokyklinio amžiaus vaikų įgūdžiai lavinami žaidžiant su „Kimoči“ žaislais – minkštomis lėlytėmis. Kiekvienas personažas slepia kokį nors jausmą.
Žaislai „Kimoči“ padeda kalbėtis apie jausmus, kuriuos vaikai mokosi pažinti, pavadinti ir valdyti, konstruktyviai bendrauti. „Kimoči“ padeda aptarti įvairias gyvenimiškas situacijas, per kurias jaučiami skirtingi jausmai. Kiekvieno Kimočių susitikimo metu aptariamas naujas jausmas, atkuriamos realios gyvenimo situacijos bei suteikiama galimybė mokytis, kaip elgtis, ką sakyti sudėtingose situacijose. Žaidimai leidžia vaikams pajausti, ką galvoja, jaučia ir kaip elgiasi kiti, išsakyti savo jausmus, padeda pažinti save ir draugus.

,,Zipio draugai“ – tai Tarptautinė programa, kurios tikslas padėti 5-7 metų vaikams įgyti socialinių bei emocinių sunkumų įveikimo gebėjimų, siekiant geresnės vaikų emocinės savijautos. Dalyvaudami programoje „Zipio draugai“ vaikai mokosi:

  • atpažinti savo jausmus ir kalbėti apie juos;
  • aiškiai įvardinti/ pasakyti tai, ką nori pasakyti;
  • įdėmiai klausytis;
  • kreiptis pagalbos ir padėti aplinkiniams;
  • rasti draugų ir išsaugoti draugystę;
  • įveikti vienišumą, atstūmimą ar priekabiavimą;
  • nesileisti, kad būtų priekabiaujama;
  • spręsti konfliktus;
  • išgyventi pasikeitimus ir netektis bei prie jų prisitaikyti.

VAIKŲ PASIEKIMŲ VERTINIMO MODELIS

Vaiko pasiekimai – tai gyvenimo ir ugdymo(si) realybėje įgytos kompetencijos (vaiko vertybinės nuostatos, gebėjimai, įgūdžiai, supratimas, patirtis). Viena iš būtinų kokybiško ugdymo(si) proceso dalių yra vaikų pasiekimų vertinimas.

Vertinimas – nuolatinis informacijos apie vaiką, jo ugdymosi ypatumus bei daromą pažangą kaupimas, interpretavimas ir apibendrinimas. Vertinimas padeda tėvams ir pedagogams keistis informacija apie vaiką, pasiekti darnos ir vieningumo tarp ugdymo namuose ir įstaigoje.

Vertinimo nuostatos. Pedagogai iš anksto numato, ką, kokiu tikslu, kada ir kaip vertins, taigi vaikų pasiekimų vertinimas planuojamas. Vertinimas nevienkartinis, siekiama, kad vertinimas būtų nenutrūkstamas, grįžtamasis. Vertinimas visuminis, kada vertinami visos ugdytinų kompetencijos, ugdymo sričių pasiekimai.

Vertinimo modeliai:

  • Ankstyvojo amžiaus  vaikų (1,5–3 m.)  ir ikimokyklinio amžiaus vaikų (3–5 m.) pasiekimai vertinami pagal Ikimokyklinio ugdymo rekomendacijose nurodytus 18 vaikų pasiekimų žingsnius ir juos sudarančius esminius gebėjimus.
  • Priešmokyklinio amžiaus (5–6 m.) vaikų pasiekimai (siekiant užtikrinti ugdymo(si) tęstinumą), yra vertinami pagal penkias kompetencijas, tačiau išskiriami gebėjimai būdingi priešmokyklinio amžiaus vaikams.

Vertinimo sistemiškumas. Vaikų pasiekimai vertinami du, esant reikalui tris kartus per mokslo metus:

  • pirmą kartą: spalio mėnesį, kurio metu išsiaiškinami realūs vaiko gebėjimai, patirtis, kas sekasi geriau, kas sunkiau, numatomas tolesnis ugdymo tikslas ir uždaviniai;
  • antrą kartą: gegužės mėnesį, kurio metu nustatoma individuali kiekvieno vaiko pažanga, pasiekta per mokslo metus, apibendrinami įvykę pokyčiai, kurie matomi diagramose (ikimokyklinio amžiaus vaikų), priešmokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų vertinimuose, kurie rekomendacinio pobūdžio pateikiami mokykloms;
  • tarpinis vertinimas – nebūtinas, vertinama esant reikalui.

Vertintojai:

  • Vaikų pasiekimus vertina grupės mokytojai, logopedai, meninio ugdymo mokytojai, neformaliojo ugdymo mokytojai.
  • Vertinime dalyvauja vaikų tėvai, jie suteikia informaciją apie vaiką, dalyvauja anketinėse apklausose, reiškia savo nuomonę apie pasiektą vaiko pažangą, padeda vaikams įveikti sunkumus ten, kur sunkiau sekasi.
  • Vaikai taip pat aktyvūs savo vertinimo dalyviai, su vaiku aptariami jo pasiekimai, būtinai pabrėžiant sėkmę, klausiama vaikų nuomonės dėl vertinimo būdų, procedūrų.

Vertinimo metodai ir būdai: vaiko stebėjimas, pokalbis su vaiku, pokalbis su tėvais, produktyviosios ir kūrybinės vaiko veiklos analizė.

Pasiekimų fiksavimas. Visa pasiekimų vertinimo medžiaga kaupiama „Vaiko pasiekimų aplanke“ ir elektroniniame dienyne „Mūsų darželis“. Jame yra kaupiami: vaikų dailės darbeliai su pedagogų komentarais, vaikų kalba (samprotavimai, žodinė kūryba ir kt.), įvairios vaiko veiklos stebėjimo užrašai, anketos tėvams, pedagogo refleksija apie vaiko pasiekimų lygį, daromą pažangą ir ugdymo perspektyvą.

Tėvų informavimas: vertinimo medžiaga yra konfidenciali ir aptariama individualiai betarpiškai su vaiko tėvais (globėjais) arba naudojantis elektroniniu dienynu „Mūsų darželis“, reikalui esant su specialistais ir logopedais. Mokytojai sudaro sąlygas tėvams nuolat susipažinti su „Vaiko pasiekimų aplanku“.